Gyvenimo prasmė

Jei tau gyvenimas atrodo nespalvingas ir neįdomus, niūrus ar tiesiog sunkus-pirmas ir svarbiausias žingsnis išsilaisvinimo link: pagalvok kas temdo tavo dienas, kas konkrečiai kartina tau dvasią? Norint sau padėti-išgydyti skaudančią sielą,- pirmiausia reikia suprasti, kaip būtent ji susirgo.

Vienas didžiausių laimės priešų yra neatleidimas pačiam sau. Jei kartais esi padaręs ką nors, dėl ko gailiesi, ar tiesiog negali sau atleisti, ieškok išsilaisvinimo ir stiprybės Dievo žodyje. “Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.” (Jn 3, 16-18).
Svarbiausia tikėk, kad Dievo Sūnus Jėzus Kristus atėjo į šį pasaulį ir mirė, kad mums padėtų, palengvintų mūsų naštas. Jėzus priėmė kančią ir mirtį už nuodėmes tų, kurie tiki į Jį. Jei nuoširdžiai pripažįsti savo kaltes ir dėl jų gailiesi – tai yra pirmas žingsnis atleidimo ir išsilaisvinimo link. Toli gražu ne kiekvienas pripažįsta savo nuodėmes ir dėl jų gailisi. Suprask tikėjimo Jėzumi Kristumi reikšmę ir prasmę. Galima abstrakčiai tikėti, kaip yra populiaru tarp daugelio krikščionių,- kad gyveno toks vyras, vardu Jėzus Kristus, kuris mirė ir buvo Dievo prikeltas iš mirusiųjų. Ir tai jau yra daug tavo tikėjime, bet tai nėra esminis tikėjimo raktas. Tikras tikėjimas Jėzumi ateina, kai supranti (kiek tik gali tai padaryti protu ir širdimi), kodėl Jis mirė ir dėl ko Dievas leido Jį nukankinti, paniekinti, nukryžiuoti, o paskui prikėlė. Teisingas atsakymas į šį klausimą gali virsti tikra malone iš Dievo: Jėzus tai padarė už tavo nuodėmes! Jėzus juk nemirė už žmones, kurie tiesiog laiko save krikščionimis. Jis tai padarė už nuoširdžiai Jo darbą pripažįstančius ir į Jį tikinčius žmones. Taip pat, Jėzus nemirė už žmonių gerus darbus – Jis kentėjo ant kryžiaus už visą blogį, kurį žmonės yra padarę, kurį daro, ir kurį dar padarys. Jis tai padarė už mūsų nuodėmes ir nusikaltimus, kad ir kokie sunkūs jie bebūtų. Kai tuo nesvyruodami tikime ir pripažįstame- esame laisvi. Turime nuoširdžiai vertinti tai, ką Kristus padarė. Tačiau tai nereiškia, kad tokiu atveju galime būti blogi – atvirkščiai: kai teisingai suprantame ir tikime- mes nuoširdžiai (o ne dėl pragaro baimės) nebenorime daugiau nusidėti, nebenorime skaudinti Jėzaus nevertindami Jo kančios už mus, nusidėjėlius ir, tarsi atsidėkodami stengiamės pasikeisti.
Kristus padarė viską dėl tavęs, nes Dievas labai pamilo žmones, ir nusprendė išgelbėti, nes žinojo, kad patys savo jėgomis neišsigelbės: žmogus perdaug silpnas atsispirti nuodėmėms be stipraus tikėjimo ir meilės Dievui.
Jėzus kentėjo ir mirė dėl tavo kalčių, jei į tai tiki. Tapk laisvas pripažindamas šią nuostabią tiesą, Gerąją Naujieną. Jei tave slegia savigraužos ir kaltės jausmas – tapk laisvas ir švarus taip, kad tiesiog nebenorėtum daugiau išsitepti ir daryti ką nors bloga. Drąsiai ženk pirmyn švaria širdimi, kuri dabar pripildyta meile ir dėkingumu Jėzui.
Įsidėmėk šią Rašto vietą: “Iš tiesų, iš tiesų jums sakau: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas. Bet vergas ne amžinai namuose lieka, tik sūnus lieka ten amžinai. Tad jei Sūnus jus išvaduos, tai būsite iš tiesų laisvi”(Jn 8, 34-37)