Gyvenimo prasmė

Visiems būna dienų, kai jaučiamės liūdni ir vieniši, nereikalingi ir nemylimi, kai nerandame džiaugsmo net dalykuose kurie paprastai praskaidrina dieną ir suteikia laimės, tokiomis dienomis (ar net savaitėmis) pradingsta bet koks laimės jausmas ir apskritai ko nors norėjimas. Būna dienų kai nesinori nieko, netgi verkt, tuomet jautiesi toks tuščias, kad regis, nieks šioje Žemėje negali užpildyti tos tuštumos. Ir tai tiesa – niekas ŽEMIŠKAS ir negali suteikti tikrosios pilnatvės.
Tokių ar panašių dienų būna visiems: vieni žmones tai parodo, kiti – slepia, vieniems tokių akimirkų būna mažiau, kitiems – daugiau. Tai yra visus žmones siejantis jausmas – tuštuma ir poreikis ją užpildyti. Vieni stengiasi tai padaryti (kovoti su tuštuma) žemiškų malonumų pagalba, kiti pasinerdami į darbus (taip stengdamiesi tiesiog užsimiršti), bet tuštuma niekur nedingsta. Kodėl tada jaučiame, kad nieks iš šio pasaulio negali mūsų tobulai suprasti ir padėti? Kodėl visi žemiški, pasaulietiški dalykai tik laikinai numalšina liūdesį ir tik dalinai mus užpildo? Gal todėl, nes ta tuštuma yra dvasinė. Tik tobuli DVASINIAI dalykai mums iš tiesų gali padėti ir suteikti pilnatvės.
Pats tobuliausias, ir vienintelis toks- yra visagalis Dievas. Dievas nori ateiti į kiekvieno iš mūsų širdį ir ją pripildyti, nes Jis žino, kad tik Jis vienintelis pilnai gali tai padaryti. Dievas sukūrė tave ir kiekvieną žmogų tam, kad turėtu ką mylėti, ir nori kad ir žmogus Jį mylėtu, bendrautų su Juo mintimis maldoje. Tuštuma, kuri yra kiekvieno žmogaus širdyje (o sunkiomis dienomis ji ypatingai išryškėja), gal ir keistai bei negailestingai nuskambės, tačiau ji yra prasminga: taip Dievas nebyliai prašo tavo dėmesio Jam. Jis įdėjo į kiekvieno iš mūsų širdį dvasinę tuštumą, kuri neužpildoma jokiais fiziško ir regimojo pasaulio džiaugsmais – jie tik laikinai teikia laimę. Viešpats Jėzus Kristus mums sako: “Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas.”( Jn 6, 63) Netgi taip visų ieškoma ir visur bei visais laikais apdainuojama nuostabioji žmogiškoji romantinė meilė- yra tik laikinas džiaugsmas ir palaima, kurią taip pat DIEVAS dovanoja žmogui (o ne pats žmogus savo pastangomis ją randa). Ieškok Tikrosios meilės gyvenime: tokios, kuri pilnai užpildo, kuri niekuomet neįskaudina, kuri nesibaigia ir visuomet būna atsakyta – tai meilė Dievui. Jis tave myli ir nori, kad tu jam atsakytum tuo pačiu! Kristus sako padrąsinančius 0od0ius kiekvienam iš mūsų: “Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!”(Jn 16, 33)
Nepasitikėk niekuo kas teikia laimę iš pasaulio, nes šie džiaugsmai (ir vargai taip pat) yra laikini. Pasitikėk TIK Dievu, nes jis ir vakar, ir šiandien, ir rytoj yra toks pats – Jis neturi nei blogos nei geros nuotaikos, todėl nedėk vilčių į nieką kas Žemėje, tik i Dievą. Pasitikėk Juo ir Jis tavęs niekuomet nepaliks: “Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga. Pripažink Jį visur, kad ir ką darytum, ir Jis ištiesins tavo kelius.” (Patarlių 3, 5-7)
Kaip priartėti prie Dievo? Skaityk Šventąjį Raštą (Bibliją) ir bendrauk su Juo per maldą. Melskis paprastai iš savo širdies, nesirūpink ką ir kaip Jam pasakyti – Dievas supranta tave net tau netarus nei žodžio, Jis tenori, kad jam skirtum savojo laiko ir meilės: “Melsdamiesi nedaugžodžiaukite kaip pagonys: jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. Nedarykite taip, kaip jie. Jums dar neprašius, jūsų Tėvas žino, ko jums reikia.” (Mt 6, 7-9)
Dievas nori pabūti su tavimi ir tave pripildyti ramybe bei tikra ir nesvyruojančia laime, kas ateina tik iš visiško pasitikėjimo Juo. Skaityk Bibliją kai turi laisvą minutėlę, ieškok išminties, paguodos, stiprybes, padrąsinimo ar išlaisvinimo žodžių. Šioje knygoje kiekvienas asmeniškai gali rasti tai, ko jam reikia. Mąstyk apie Dievo žodžius pasakytus tau asmeniškai dieną ir naktį, kaip apie svarbiausią dalyką gyvenime, nes tai ir yra svarbiausia – dvasinė pilnatvė (turint ją ateina džiaugsmas ir sėkmė gyvenime, meilė ir pasitikėjimas, stiprybė ir ištvermė visame kame), o visa ko trūksta tavo dvasiai yra Dieve. Dievas taip sutvarkė mūsų širdis, kad tik Jis vienintelis gali numalšinti kiekvieno iš mūsų, ateinančio pas jį, gyvenimo troškulį, ir užpildyti tuštumą, ko pilnai negali padaryti nieks žemiškas.: “Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečiu mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva.”( Mt 11, 28-30)
Dar vienas dalykas, kurį Dievas nori, kad kiekvienas iš mūsų drąsiai žinotų eidamas pas Jį: “..ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu..”(Jn 6, 37.2)